LITHUANIAN KARATEDO FEDERATION

Год основания 1993
Lithuania
LAUKO str. 12A - 3, LENTVARIS 25119, LITHUANIA

L. T. K. F. LIETUVOS TRADICINIO KARATE-DO FEDERACIJA NORAS ~~ KANTRYBĖ ~~ LAIKAS TRADICINIO KARATE-DO TRENIRUOTĖS VILNIUJE. TRAKUOSE. LENTVARYJE ir kt. LIETUVOS MIESTUOSE.  VILNIAUS TRADICINIO KARATE-DO KLUBAS “RITUALAS” KVIEČIA VISUS NORINČIUS NUO 6 METŲ Į NAUJAS TRADICINIO KARATE-DO GRUPES VILNIUJE.  KIEKVIENAS GALI PASIRINKTI SAU TINKAMĄ UŽSIĖMIMŲ KRYPTĮ – SVEIKATINGUMO, SPORTO AR KOVINIO PARUOŠIMO.  VAIKAMS NUO 6 METŲ PARUOŠTA SPECIALI ŽAIDYBINĖ-PARUOŠIAMOJI PROGRAMA SU KARATĖ-DO ELEMENTAIS.  MOKSLEIVIAMS – SUKURTAS METODINIS KURSAS NUO 1 IKI 12 KLASĖS.  NIEKADA NESITRENIRAVUSIEMS - SPECIALUS ĮVADINIS KURSAS, LEIDŽIANTIS PER TRUMPĄ LAIKĄ PASIEKTI PAŽENGUSIŲJŲ LYGĮ.  KVIEČIAME MAMAS IR TĖČIUS TRENIRUOTIS KARTU SU VAIKAIS. JŪSŲ PASLAUGOMS RYTINĖS, DIENINĖS IR VAKARINĖS TRENIRUOTĖS.  PAGEIDAUJANTIEMS - INDIVIDUALIOS TRENIRUOTES SU PATYRUSIAIS INSTRUKTORIAIS.  NORAS ~~ KANTRYBĖ ~~ LAIKAS DOJO KUN Hitotsu! Jinkaku Kansei Ni Tsutomoru Koto! Pirmiausia! Tobulinkite charakterį! Hitotsu! Makomoto No Michi O Mamoru Koto! Pirmiausia! Ginkite teisybę! Hitotsu! Goryoku No Seichin O Yashinau Koto! Pirmiausia! Siekite tobulybės! Hitotsu!Reigi O Omonzuru Koto! Pirmiausia! Gerbkite kitus! Hitotsu! Kekki No Yu O Imashimuru Koto! Pirmiausia! Susilaikykite nuo agresyvaus elgesio! ~~( TRADICINIO KARATE-DO DVASIA AMŽINA )~~ TRADICINIO KARATE-DO TRENIRUOTES VEDA TRENERIAI ir INSTRUKTORIAI, KURIE SAVO KARATE TECHNIKĄ TOBULINA JAPONIJOJE - JAPONIJOS KARATE ASOCIACIJOS (J.K.A.) GENERALINIAME DOJO bei ĮVAIRIUOSE TARPTAUTINIUOSE SEMINARUOSE. Savaitgaliais LTKF rengia bendras metodines treniruotes-seminarus, kuriuose gali dalyvauti visi norintieji (niekada nesitreniravusiems paruošta spec. programa). Po 3 mėnesių metodinių treniruočių-seminarų leidžiama laikyti egzaminą karatė laipsniui gauti. Žiemą ir vasarą galite stažuotis karatė stovykloje ir išlaikę egzaminą, gauti karatė-do laipsnio diplomą. LTKF konsultuoja kovos menų klausimais (klubų patikimumas, trenerių kompetencija). Parduodame įvairų karatė treniruotėms skirtą inventorių, nebrangiai karatė aprangą (karate-gi) ir diržus. Turime didelę videoteką (seminarai, pasaulio ir europos čempionatai, dokumentiniai ir meniniai filmai ir kt.) LTKF organizuoja tradicinius karate-do turnyrus: Tarptautinis tradicinio karate-do turnyras „Trakų pilis“, vaikams ir jaunimui “Narsusis tigriukas” bei “Kalėdinis kardas”, Lietuvos tradicinio karate-do čempionatus. Kasmet organizuojamos sportinės stovyklos, įvairios parodomosios programos ir kiti renginiai. Karate-do klubose naujokai yra krikštijami ir duoda kovotojo priesaiką. Federacija turi savo emblemą ir himną. LTKF yra paruošusi vaikų darželių sveikatos ir saugios gyvensenos įgūdžių ugdymo karate-do pagrindais programą, moksleivių tradicinio karate-do mokomąją programą ir egzaminų reikalavimus. Siekdami plačiau supažindinti visuomenę - ypač vaikus ir jaunimą su TRADICINIU KARATE-DO, LTKF atstovai dalyvauja televizijos laidose, apie federacijos veiklą rašoma spaudoje. LIETUVOS TRADICINIO KARATE-DO FEDERACIJOS (LTKF) INFORMACIJA Tradicinis karate-do – (iš japonų kalbos kara – tuščia, te – ranka, do – kelias). Karate-do – japonų kovos menų sistema skirta savigynai be ginklo (tuščiomis rankomis), pagrįsta rankų ir kojų smūgiais ir gynybiniais veiksmais į jautrias priešininko kūno vietas. Šiuo metu tradicinis karate-do apjungia savigynos, sportinę ir sveikatingumo kryptis. Tradicinio karate-do varžybose rungtyniaujama šiose rungtyse: individualios ir komandinės kata ir kumitė rungtys, en-bu, fuku-go. KATA – gynybos, kontratakų ir judėjimo kombinacijos, atliekamos tam tikra seka, tiksliai nustatytu ritmu ir koordinacija, kuri vaizduoja apsigynimą nuo varžovų (atskirai vyrų ir moterų kategorijos), KUMITE – laisva kova (atskirai vyrų ir moterų kategorijos), EN-BU – choreografinė kova (vyrų kategorija; mišri kategorija – vyras puola, moteris ginasi), FUKU-GO – kata + kumitė (atskirai vyrų ir moterų kategorijos). Tradicinio karate-do mokykloje yra 9 Kyu (mokinio laipsniai), kurie skaičiuojami nuo 9 iki 1. Po jų seka Dan – meistro laipsniai. Jie prasideda 1-uoju ir baigiasi 10-uoju Dan. Mokinio laipsnių diržai yra spalvoti: • 9 kyu baltas diržas • 8 kyu geltonas • 7 kyu oranžinis • 6 kyu žalias • 5 kyu I mėlynas • 4 kyu II mėlynas • 3 kyu I rudas • 2 kyu II rudas • 1 kyu III rudas Po jų seka Dan laipsniai (juodi diržai). Dan, išvertus iš japonų kalbos, reiškia “pakopa, žingsnis”. Pasiekus 1 Dan, žengiamas pirmasis žingsnis link sąmoningo karate-do studijavimo. Tradiciniame karate-do praktikuojamas ŠOTOKAN (SHOTOKAN) – klasikinis stilius, vienas iš populiariausių karate stilių visame pasaulyje, sukurtas šiuolaikinio karate-do pradininko Gičino Funakoši (Gichin FUNAKOSHI) (1868–1957). Šio stiliaus ženklas – raudonas skritulys, apjuostas balto pusmėnulio. Šis ženklas simbolizuoja dviejų priešingų pradų in ir jan vienybę. Toteminis stiliaus globėjas – tigras, pakėlęs dešinę leteną. Karate, arba tiksliau karate-do – tai kovos menas, kuris vystėsi šimtmečiais. Jis gimė XVI amžiuje Okinavos salose ir buvo skirtas savigynai nuo plėšikų ir svetimšalių karių. Tais laikais valstiečiai treniruodavosi slapta naktimis ir po truputį išrasdavo įvairias kovos technikas, leidžiančias jiems efektyviai pasipriešinti ginkluotiems užpuolikams. 19 amžio pradžioje Okinavos kovos menų meistrų dėka karate paplito Japonijoje ir tapo vienu iš tradicinių Japonijos kovos menų. Shotokan istorija prasidėjo 1916, kai Gičin Funakoši (Gichin FUNAKOSHI) (1868–1957) pirmą kartą Japonijos tradicinių kovos menų centre Butokuden pademonstravo karate-do techniką oficialiems Japonijos asmenims. Kelionę organizavo Okinavos švietimo ministerija, kadangi Okinavos mokslo įstaigose buvo įvestas naujas dėstomasis dalykas – karate. Okinavoje atlikti medicininiai tyrimai parodė, kad paauglių, nuo vaikystės praktikuojančių karatė meną, kūnas harmoningai išvystytas, jie pasižymi ištverme ir didele jėga. 1922 Funakoši vėl buvo pakviestas į Japoniją, į nacionalinį sporto šakų festivalį, kur su karate meistrų grupe didelei auditorijai pademonstravo parodomąją programą. Po šio pasirodymo Dzigaro Kano, Japonų imtynių dziudo pradininkas, pakvietė G. Funakoši į žymų dziudo centrą Kodokan pravesti karate-do seminarą. G. Funakoši sutiko pravesti keletą karate-do pamokų. Tos pamokos sulaukė pasisekimo, todėl meistras nutarė pasilikti Japonijoje ir vesti treniruotes Nakajamos Hakudos kendo treniruočių salėje. Greitu laiku jis parašo savo pirmąją knygą Riukiu kempo karate, kuri buvo išleista tais pačiais 1922. 1924 buvo įkurtas pirmas karatė klubas Tokijo Keio universitete. Vėliau karate-do klubai buvo įkurti Takušoku, Hasei, Vaseda universitetuose. 1935 išsipildė G. Funakoši svajonė, kurią jis puoselėjo daug metų – padedant Nacionaliniam sporto komitetui statoma karate-do salė Meidziuro kvartale, Tokijuje. Salės statyba baigta 1936 vasarą. Tuomet reikėjo pagalvoti apie salės ir mokyklos, kuri joje įsikurs, pavadinimą. Japonijoje iki šiol priimta sales pavadinti tam tikrais pavadinimais, kurie simbolizuoja dėstomo dalyko esmę. Mokyklos pavadinimas gimė nejučia. Pavadinimą Šotokan (Shotokan) pasiūlė sensėjaus mokiniai. Kažkada meistras, mėgdžiodamas senovės Kinijos poetus, pasivadinęs slapyvardžiu Šoto parašė eilėraščius ir apybraižas „Naktiniai meistro Šoto pokalbiai“. Hieroglifas ŠO reiškia pušį, o TO – jūrą. Funakoši pavadinime ŠOTOKAN naudoja daug senesnę šventą žodžio KAN reikšmę, atėjusią iš Kinijos. Šiaip jis reiškė kiemą ar namą, bet nuo XVIII a. jis įgauna naują prasmę – tai vieta, kur praktikuojami kovos menai. Bet kuriuo atveju žodis ŠOTOKAN reiškė Funakoši namą arba Dodzio. Šioje salėje savo meistriškumo lygį kėlė patys geriausieji. Čia pradėjo treniruotis didieji meistrai: Taidži Kaze, Kiokušin įkūrėjas M. Ojama, M. Nakajama, H. Nišijama. Šotokan mokykla reikalavo tradicinės, absoliučios ištikimybės meistrui, griežtos hierarchijos ir, svarbiausia, tradicinio dvasinių žinių perteikimo. Būtent to siekė Funakoši ir būtent šiais principais jis siekė sukurti savo Šotokan stilių. Nuo šiol jo salė ir karatė-do stilius vadinsis Pušies ir jūros salė arba Meistro Šoto salė. Pirmasis sportinis kumitė (šijai) vyko Ippon-Shobu (vieno taško sistema) taisyklėmis, parodydamas karate-do Šotokan kaip vaizdingą ir pritraukiančią sporto šaką, vystydamas sporto teoriją kaip dalį dvasios ir kūno auklėjimo sistemos. Būtent dėl kumitė prasidėjo pasaulinio karate-do vystymasis. Tačiau meistras dar tada įspėjo, kad didesnį dėmesį kreipiant į parodomąsias sportines kovas, bus prarasta kovos meno esmė. Kovos meno esmė yra gynyba. Principas Buai sinkei šobu (mirtina kova) – tik simboliškai egzistuoja sportinėje kovoje. Karate-do technika kovoje yra nukreipta į savigyną. Senovėje sankcionuotas priešo nužudymas pakeistas į atakuojančiojo veiksmų sulaikymo sampratą. 1937 Japonijos laivyne ir kariuomenėje įvestas privalomas Šotokan karate-do dėstymas. Didelius nuopelnus Šotokan sportinėje technikoje G. Funakoši priskiria savo trečiajam sūnui Jošitakai (1915 – 1945). Meistras matė jame įpėdinį ir tik jam perdavė meistriškumo paslaptis, treniravo jį individualiai. 1949 buvo įkurta Japonijos Karate Asociacija(JKA). JKA nariais yra organizacijos iš 130 šalių. Karate-do ima vystytis labai sparčiai tiek kaip savigynos sistema, tiek kaip sportas. Jis plačiai paplinta po Japoniją. Vėliau, JKA paruoštų instruktorių dėka, ima plisti po pasaulį.

Президент

Президиум

Поделиться в социальных сетях

Лента активности федерации доступна только для зарегистрированных пользователей!